346 vartotojų ir automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ klientų teisė į neturtinės žalos atlyginimą buvo sėkmingai apginta Lietuvos apeliaciniame teisme.
Tai Winlex advokatų kontoros advokatės Ingos Abramavičiūtės kartu su advokate Daiva Dumčiuviene ir VšĮ Vartotojų aljanso atstovu Ryčiu Jokubausku komandinio darbo rezultatas teismuose.
Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu pripažino, kad grupės ieškinio proceso tvarka grupė asmenų (ne mažiau kaip 20 narių) gali reikalauti neturtinės žalos atlyginimo dėl duomenų saugumo pažeidimo.
Tai yra pirmas ir itin svarbus tolesnei teismų praktikai aukštesnės instancijos teismo sprendimas, po paskutinių Civilinio proceso kodekso pakeitimų grupės ieškinio proceso institute, įsigaliojusių 2020 m. liepos 1 d.
Šiuo teismo sprendimu patvirtinama ne tik procesinė galimybė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo grupės ieškinio proceso tvarka, bet ir sėkmingai įrodyti, kad grupės asmenų individualiai patirta neturtinės žala gali būti priteisiama grupės nariams, bylą nagrinėjant pagal grupės ieškinio proceso taisykles.
Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu iš “CityBee” priteisė kiekvienam iš 346 savo klientų, kurie kreipėsi į teismą, po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl duomenų saugumo pažeidimo, kuris buvo pripažintas dar 2021 metais lapkričio 29 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimu.
Pirmos instancijos teismas buvo pripažinęs, kad nors nuo kibernetinių įsilaužėlių “CityBee” neapsaugojo savo klientų duomenų ir pažeidė įstatymą, tačiau teismas manė, kad kiekvieno iš vartotojų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nagrinėjamas ir įrodinėjamas individualiose bylose. Tokia pirmos instancijos teismo išvada Lietuvos apeliacinio teismo buvo pripažinta nepagrįsta.
Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino ir nusprendė, kad grupės narių reikalaujama atlyginti neturtinė žala – po 300 Eur kiekvienam grupės nariui, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo bei nutekintų (išviešintų) asmens duomenų pobūdį (vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai, vairuotojo pažymėjimų numeriai ir kt.) bei įvertinus kiekvieno iš grupės narių nurodytas jų dėl pažeidimo (neteisėto asmens duomenų paviešinimo) patirtas neigiamas pasekmes, susijusias su išgyvenimais, dvasiniais nepatogumais, nesaugumo jausmu dėl asmens duomenų neteisėto praradimo bei galimo jų neteisėto paviešinimo ir (ar) panaudojimo ateityje ir pan., yra pagrįstas, atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Nėra abejonės, kad šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas paskatins inicijuoti ir kitas grupės ieškinio bylas dėl žalos atlyginimo ir praplės kolektyvinio ieškinio bylinėjimosi praktiką Lietuvoje teigiama ir teisinga linkme.
