Artėjant atostogų metui, bendrovės vadovai savo poilsio laikotarpiui paskiria kitą bendrovės darbuotoją laikinai eiti vadovo pareigas. Už ką atsako laikinai einantis bendrovės vadovo pareigas asmuo?
Asmuo gali būti paskiriamas laikinai eiti bendrovės vadovo pareigas dviem būdais. Pirmasis būdas – kai asmuo yra paskiriamas laikinai eiti bendrovės vadovo pareigas kompetentingų bendrovės valdymo organų (valdybos, narių susirinkimo). Tokiu atveju „laikinai“ paprastai reiškia terminą, kol bus surastas tinkamos kompetencijos ir gebėjimų kandidatas ar pan.
Antrasis būdas – kai esamas bendrovės vadovas dėl tam tikrų laikinų priežasčių (pvz., laikinas nedarbingumas, komandiruotė, atostogos ir pan.) negali atlikti vadovo funkcijų ir išleidžia įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas darbuotojui. Tokiu atveju paprastai papildomai yra išduodamas bendrovės vadovo įgaliojimas tokiam darbuotojui veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis.
Taigi, pirmuoju atveju laikinai paskirtas vadovas yra valdymo organas, o antruoju atveju – laikinai paskirtas vadovas yra tik tikrojo vadovo (valdymo organo) įgaliotinis.
Skiriasi atsakomybės ribos
Priklausomai nuo laikinojo vadovo paskyrimo būdo, skiriasi laikinai einančio vadovo pareigas asmens atsakomybė.
Asmuo, kuris buvo paskirtas laikinai eiti vadovo pareigas kompetentingų organų sprendimu (valdybos, susirinkimo), atsako pilna apimtimi kaip valdymo organas, t.y. jis privalo atlyginti visą žalą bendrovei, atskirais atvejais – kreditoriams, pilna apimtimi teisės aktų numatyta tvarka. Šiuo atveju laikinai einančio bendrovės vadovo pareigas asmens (kaip ir nuolatinio vadovo) kaltė yra preziumuojama, t.y. jos nereikia įrodinėti.
Tuo tarpu asmuo, kurį laikinai eiti vadovo pareigas paskyrė pats vadovas įsakymu, nėra laikomas įgijęs bendrovės valdymo organui nustatytų pareigų, todėl ir vienų ar kitų funkcijų, kylančių iš įstatymo ir priskirtų vienasmenio bendrovės valdymo organo kompetencijai, nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pripažįstamas neteisėta tokio asmens veika ir civilinė atsakomybė kaip vadovui jam nekyla.
Tačiau tai nereiškia, kad laikinai einantis vadovo pareigas asmuo visiškai neatsako už savo veiksmais padarytą žalą šiuo laikotarpiu. Tokiu atveju jam taip pat kyla materialinė atsakomybė kaip darbuotojui ir jis privalo atlyginti žalą, kurios dydis priklauso nuo tyčios formos. Priešingai negu valdybos ar susirinkimo paskirto vadovo, įsakymu paskirto laikinai eiti vadovo pareigas asmens tyčia nėra preziumuojama ir ją būtina įrodyti. Jeigu darbuotojas, laikinai einantis vadovo pareigas, žalą padarė neatsargiai – jo atsakomybės apimtis ribojama 3 vidutinių darbuotojų atlyginimų dydžio, o jeigu žalą padarė tyčia, jam taikoma visiška materialinė atsakomybė, t.y. jis privalo atlyginti visą padarytą žalą.
Faktinio vadovo atsakomybė
Praktikoje dažni ir tokie atvejai, kai darbuotojui, kurio vadovu nors nepaskyrė kompetentingas subjektas (valdyba, narių susirinkimas) ar formalus vadovas, taikoma vadovo atsakomybė pilna apimtimi. Tai atvejai, kai darbuotojas atlieka „faktinio vadovo“ funkcijas.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kai civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal dokumentus buvo tokiu paskirtas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jeigu nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de factovadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas (nurodymų davimas, valdingų sprendimų priėmimas, kt), jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui.
Administracinė atsakomybė laikinajam vadovui kyla visada
Laikinai einančio bendrovės vadovo pareigas asmens paskyrimo būdas aktualus tik sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, tačiau administracinei atsakomybei kilti jis neturi reikšmės.
LR Administracinių nusižengimų kodeksas vieną iš bendrovės vadovo atsakomybių numato atsakomybę už akcininko teisių pažeidimą (pvz. akcininko prašomos informacijos nepateikimą). Kodekse yra numatyta, kad tokia atsakomybė taikoma ne tik juridinio asmens vadovui, bet ir kitam atsakingam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, laikinai einantis vadovo pareigas asmuo, įsakymu paskirtas nuolatinio vadovo, atsako administracine tvarka kaip „kitas atsakingas asmuo“.
2024 m. gegužės mėn. 14 d. išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad laikinai einantis vadovo pareigas asmuo (nepriklausomai nuo jo paskyrimo formos) yra pripažįstamas tinkamu subjektu tiek administracinio nusižengimo pažeidžiant akcininkų teises, tiek ir kitų administracinių nusižengimų, pvz. nelegalaus darbo, kreditorių teisių pažeidimo ir kt. bylose.
