Neretai žiniasklaidos priemonių antraštės skamba apie vieno ar kito asmens pasiryžimą „teisybės ieškoti teisme“. Neretu atveju – visos viltys dedamos į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti, kurio pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.
Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priima nagrinėti ne visus jam paduotus kasacinius skundus ir prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.
Kasacinių skundų priėmimo klausimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sprendžia dvi atrankos kolegijos, kurias sudaro po tris šio teismo teisėjus (t. y. viena atrankos kolegija sudaroma civilinėms byloms, kita – administracinių nusižengimų ir baudžiamosioms byloms). Kiekviena atrankos kolegija sudaroma spręsti dėl atitinkamą kalendorinį mėnesį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduotų kasacinių skundų ir prašymų priimtinumo. Kitaip tariant, atrankos kolegijų sudėtis keičiasi kiekvieną kalendorinį mėnesį ir yra skelbiama viešai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje.
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėti atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Kitaip tariant, konkrečios bylos išnagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme turi būti reikšmingas ne tik tos bylos dalyviams, bet ir visai teismų praktikai apskritai.
Kasacinis skundas ar prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių.
Pagal įstatymą, pagrindu peržiūrėti civilinę bylą kasacine tvarka yra:
1) esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui turintis teisės normų pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui;
2) jeigu žemesnės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos;
3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Baudžiamojoje byloje kasacinis skundas gali būti priimtas nagrinėti, jeigu:
1) buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;
2) buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Tuo tarpu administracinio nusižengimo byloje prašymas ją atnaujinti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gali būti priimtas, jeigu buvo padarytas esminis teisės (materialiosios ar proceso) pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui (nutarčiai) priimti.
Bendriausia prasme, pristatant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklą, jo kompetenciją ir funkcijas, paprastai nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimamas nagrinėti maždaug kas ketvirtas (24–25 proc.) civilinėje byloje paduotas kasacinis skundas ir maždaug kas antras (46–50 proc.) baudžiamojoje byloje paduotas kasacinis skundas. Tokia informacija šiuo metu skelbiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje.
Vis dėlto pastarųjų metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos ataskaitos rodo, kad tikimybė išsipildyti asmens lūkesčiui „rasti teisybę“ Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pastaruoju metu yra sumažėjusi. Remiantis viešai skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 metų veiklos ataskaita (https://www.lat.lt), kasacinių skundų priimtinumo procentas tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose šiuo metu yra mažesnis: civilinėse bylose 2023 metais priimta nagrinėti apie 16 proc. kasacinių skundų, baudžiamosiose bylose – 34 proc. kasacinių skundų.
Remiantis ta pačia ataskaita, priėmus kasacinį skundą ir išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, civilinėse bylose intervencija į sprendimus sudaro virš 60 proc. (t. y. lieka nepakeista maždaug 37 proc. apeliacinės instancijos teismo sprendimų), baudžiamosiose bylose ši intervencija siekia apie 40 proc. (t. y. lieka nepakeista apie 60 proc. sprendimų).
Iškelti reikšmingą teisės problemą, kuri „sudomintų“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegiją, nėra paprasta. Kita vertus, rimta (kasacijos verta) problema ir egzistuoja ne kiekvienoje byloje.
Konsultuodami savo klientus, ypatingą dėmesį pirmiausia skiriame analizei ir kasacinio skundo padavimo (priimtinumo) konkrečioje byloje perspektyvų vertinimui.
