Rankpinigiai, jei:
- sudaroma pirkimo–pardavimo, nuomos ar kita sutartis, kuri numato atsiskaitymą
- nereikalaujama notarinės sutarties formos
- sudaromas pagrindinis (ne preliminarus) susitarimas
- tikslinga užtikrinti prievolės įvykdymą rankpinigių dydžio suma
Avansas, jei:
- mokama dalis prekės ar paslaugos kainos
- sudaroma notarinė sutartis
- sudaroma preliminarioji sutartis
- nėra būtinas sutarties įvykdymo užtikrinimas
Nors avansas, kaip ir rankpinigiai, dažniausiai įskaitomi į pagal sutartį mokėtiną sumą, tačiau avansas, skirtingai nei rankpinigiai, nėra prievolės užtikrinimo priemonė. T. y. šalis, sumokėjusi avansą, net ir savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atveju turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, o šalis, gavusi avansą, neturės pareigos grąžinti avanso dvigubai, jei pažeis sutartį. Sudarant notarinę ar preliminariąją sutartį, įstatymas draudžia įsipareigojimų pagal šias sutartis įvykdymą užtikrinti rankpinigiais, todėl mokant avansą, tokiose sutartyse tikslinga numatyti, kad jei šalis pažeis sutartį, turės mokėti sumokėto avanso dydžio baudą, numatant galimybę atlikti įskaitymą. Tokiu būdu avansas faktiškai atlieka rankpinigių funkciją.
Taigi pagrindinis rankpinigių ir avanso skirtumas tas, kad avansą sumokėjusi šalis visais sutarties nevykdymo atvejais turi teisę reikalauti jį grąžinti, jeigu sutartyje nėra numatytas baudos mokėjimas ir įskaitymas. Tuo tarpu jei šalys sutartimi susitarė dėl rankpinigių, sutartinių įsipareigojimų pažeidimo atveju sumokėti rankpinigiai arba lieka antrajai šaliai, arba grįžta rankpinigius sumokėjusiai šaliai dvigubai, priklausomai nuo to, kuri sutarties šalis – rankpinigius davusi ar gavusi – pažeidė sutartį.
