1. Įstatymas numato darbdavio atsakomybę dėl darbuotojo sužalojimo atsiradusios žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe įvykio, t.y. įstatyme yra įtvirtinta juridinio asmens atsakomybė.
2. Kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo aiškinamasi, ar darbuotojas turi tiesioginio reikalavimo teisę dėl patirtos žalos nelaimingo atsitikimo įvykio darbe atlyginimo iš juridinio asmens vadovo. Atstovaujant juridinio asmens vadovą, sėkmingai įtikinome visų trijų instancijų teismus, kad tokią teisę darbuotojas turi ne visada.
3. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais:
4. Taigi, kildinant juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę, juridinio asmens vadovas jokių fiduciarinių pareigų juridinio asmens kreditoriams neturi, kas lemia, kad kreditoriai neturi tiesioginio reikalavimo dėl žalos atlyginimo teisės tiesiogiai į juridinio asmens vadovą. Dėl kreditoriui padarytos žalos, kreditorius reikalavimo teisę turi tik į patį juridinį asmenį.
5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų.
6. Taip pat kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. bussiness judgement rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus.
7. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą.
8. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje teismų buvo pripažinta, kad juridinio asmens vadovas, priimtu įsakymu išsiuntęs darbuotoją į komandiruotę vykdyti darbo funkcijų, ir šių darbo funkcijų vykdymo metu įvykus nelaimingam atsitikimui darbe darbuotojui patyrus žalą, nėra atsakingas už darbuotojo patirtą žalą ir pareiga atlyginti nekyla. Teismai vieningai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti juridinio asmens vadovo subsidiarią kartu su juridiniu asmeniu atsakomybę, kadangi darbuotojas dėl vadovo priimtų sprendimų nepatyrė jokios žalos.
