Įmonės bankroto procesą galima vykdyti teismo tvarka ir ne teismo tvarka. Paprastai bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka yra efektyvesnis, trumpesnis ir ekonomiškesnis, kadangi visus sprendimus bankroto procese priima ne teismas, o patys kreditoriai. Taip pat svarbus aspektas, kad konkretus bankroto administratorius pasirenkamas pačių kreditorių, o ne atsitiktine atrankos tvarka, kaip kad bankrotą vykdant teisme.
Kreditoriai turi teisę pasirinkti
Nuspręsti vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka gali kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra ne mažesnė kaip 75 % visų turimų Įmonės įsipareigojimų. Tokį sprendimą kreditoriai gali priimti tik tuo atveju, jeigu yra tenkinamos trys sąlygos: a) nevyksta įmonės ginčų nagrinėjimas teisme ar ikiteismine tvarka; b) į įmonės turtą nėra nukreiptas išieškojimas; c) nėra atliekamas įmonės mokestinis tyrimas ar patikrinimas.
Teisėjo vadovavimo procesui principas negalioja
Jeigu teismo tvarka vykdomame procese teisėjas vadovauja bankroto procesui - turi iniciatyvos teisę įpareigoti dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus, kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, tuo tarpu ne teismo tvarka vykdomame procese teisėjas nėra aktyvus, o visus šiuos veiksmus atlieka patys kreditoriai.
Tai yra, ne teismo tvarka vykdomame procese galioja kreditorių autonomijos principas ir visi sprendimai įmonės bankroto procese priimami kreditorių susirinkime kreditorių balsų dauguma. Tai nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai yra galutiniai ir negali būti skundžiami teismui. Tačiau teismas šiuo atveju, neturėdamas iniciatyvos teisės, gali tik patikrinti įmonės kreditorių susirinkimo teisėtumą, tačiau negali priimti jokio sprendimo už kreditorius.
Teismas turi teisę peržiūrėti kreditorių susirinkimo sprendimus, bet siaura apimtimi
Įmonės kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumas teisme tikrinamas dviem aspektais: a) ar nebuvo procedūrinių pažeidimų (pvz., ar buvo laikytasi susirinkimo sušaukimo terminų ir tvarkos, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos), ir b) ar nebuvo materialinio pobūdžio pažeidimų (pvz., ar sprendimai nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, neprieštarauja teisingumo, protingumo principams). Tačiau teismas neturi teisės pakeisti daugumos kreditorių valios, nes tai reikštų neteisėtą įsikišimą į vykdomą įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka ir kreditorių autonomijos principo pažeidimą.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai mažieji kreditoriai skundžia daugumos kreditorių valia priimtus sprendimus, tačiau teismų praktika šiuo klausimu vienareikšmiška - nesant procedūrinių ir materialinių pažeidimų, teismas neturi teisės kištis į įmonės bankroto procesą ir panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimų. Taip pat teismas neturi teisės spręsti jokių klausimų, kurių nesprendė Įmonės kreditorių susirinkimas.
Ar galimas perėjimas iš neteisminio bankroto proceso į teisminį?
Daugumos balso teisių neturintys kreditoriai neretai būna nepatenkinti priimamais sprendimais kreditorių susirinkime ir ieško būdų, kaip visą bankroto procesą perkelti į teismą. Tačiau naujausia teismų praktika formuojama tokia linkme, kad pradėjus bankroto procesą ne teismo tvarka, jis ir užbaigiamas ne teismo tvarka.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenumato galimybės iš ne teismo tvarka vykdomos procedūros pereiti į teisminį bankroto bylos nagrinėjimą. Teisme bankroto byla galėtų būti nagrinėjama tik prieš tai nuginčijus kreditorių susirinkimo sprendimą vykdyti bankroto bylą ne teismo tvarka arba nutraukus procesą bendrais bankroto bylos nutraukimo pagrindais (visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų arba atsiskaitoma su visais kreditoriais, arba sudaroma taikos sutartis, arba iškeliama restruktūrizavimo byla) ir naujai inicijavus bankroto bylą teismo tvarka. Tai yra, nėra įtvirtinto teisinio mechanizmo iš neteisminės bankroto procedūros pereiti į teisminę, o neteisminio bankroto proceso nutraukimas bendrais pagrindais realiai sunkiai įgyvendinamas dėl baigtinio pagrindų sąrašo.
