Įprastai mažieji akcininkai savo teises siekia apsaugoti pasirašydami akcininkų susitarimus su kitais įmonės akcininkais. Tokiuose akcininkų susitarimuose įtraukiamos mažųjų akcininkų veto teisės jiems svarbiausiais klausimais, taip pat numatomos įmonės įstatinio kapitalo didinimo, vadovo skyrimo, akcijų įsigijimo ir perleidimo bei kitos taisyklės tokiu būdu, kad mažųjų akcininkų balsas būtų išgirstas ir turėtų lemiamos įtakos.
Nepasirašytas akcininkų susirinkimas – ne mirties nuosprendis mažiesiems akcininkams
Jeigu mažieji akcininkai savo interesų neapsaugo akcininkų susitarimais, tai nereiškia, kad visus strateginius sprendimus besąlygiškai gali priimti didieji akcininkai, turėdami paprastą (50%+) ar kvalifikuotą (pvz. 66,66 %, 75 %) balsų daugumą.
Viena iš mažųjų akcininkų teisių – kontroliuoti, ar didžiųjų akcininkų balsų dauguma priimami sprendimai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir įmonės steigimo dokumentams. Esant tokiems prieštaravimams – mažieji akcininkai turi galimybę skųsti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus teismui ir teismas, nustatęs pažeidimus, tokius sprendimus panaikina. Pvz., gali būti panaikinamas sprendimas išmokėti didesnę dalį tantjemų, nei yra leidžiama LR Akcinių bendrovių įstatyme; sprendimas patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentus, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų ar sprendimas priimtas nesilaikant kvorumo, procedūrinių reikalavimų.
Vien tik procedūrinis pažeidimas mažojo akcininko atžvilgiu dažnai nebūna pagrindu panaikinti sprendimą
Skundžiant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą vien tik dėl procedūrinių pažeidimų, reikės įrodyti, kad, jeigu nebūtų buvę procedūrinio pažeidimo, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas būtų priimtas kitoks. Pavyzdžiui, jeigu mažajam akcininku nebuvo tinkamai pranešta apie visuotinį akcininkų susirinkimą (procedūrinis pažeidimas), jis turės įrodyti, jog tinkamai pranešus ir jam atvykus į visuotinį akcininkų susirinkimą, mažojo akcininko balsų būtų pakakę priimti kitokį sprendimą nei skundžiamas. Formalūs, mažareikšmiai informavimo taisyklės pažeidimai nėra pagrindas pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais, išskyrus žemiau nurodytas išimtis.
Kai procedūrinis pažeidimas nebuvo esminis ir akcininko turimų akcijų skaičius negalėjo daryti įtakos balsavimo rezultatams ginčijamo sprendimo atžvilgiu, pagal iki šiol suformuotą kasacinio teismo praktiką, yra 2 atvejai, kai teismas gali panaikinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą. Pirmas atvejis – jeigu ginčijamu sprendimu pažeidžiamos ne kolektyviai įgyvendintos turtinės akcininko teisės, pvz., priimtas sprendimas dėl įmonės likvidavimo ir akcininkas netenka nuosavybės teisės į akcijas; atšaukimas pirmumo teisės įsigyti įmonės naujai išleidžiamų akcijų, ir pan. Antras atvejis- jeigu ginčijamu sprendimu yra pažeidžiamas viešasis interesas. Tokiais atvejais teismas vertintų, ar priimant skundžiamą sprendimą nebuvo piktnaudžiauta akcijų suteikiamomis teisėmis.
Teismas gali iš dalies kontroliuoti privatų verslą tikrindamas valdymo organų sprendimų atitikimą protingumo ir sąžiningumo kriterijams
Mažieji akcininkai turi galimybę ginčyti visuotiniame akcininkų susirinkime priimtus sprendimus ne tik dėl to, kad jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar steigimo dokumentams, tačiau ir tais atvejais, kai tai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Kitaip tariant, mažieji akcininkai yra įgalūs apriboti didžiųjų akcininkų piktnaudžiavimą teisėmis priimant sprendimus ar siekiant išstumti mažuosius akcininkus iš verslo.
Tiek didieji, tiek mažieji akcininkai savo turimomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis turi naudotis pagal šių teisių paskirtį – siekdami savo investicijos stabilumo, investicinės grąžos. Kadangi didžiųjų akcininkų įtaka įmonės veiklai yra lemiama, tokie akcininkai privalo užtikrinti, kad priimami sprendimai bus naudingi ne tik jiems, bet ir pačiai įmonei ir mažiesiems akcininkams. Ir tais atvejais, kai visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas tenkina tik didžiojo akcininko interesus, atsiranda pagrindas spręsti dėl piktnaudžiavimo akcininko teisėmis.
Atsižvelgiant į tai, teismui suteikta teisė revizuoti privataus verslo valdymo organų priimamus sprendimus ir panaikinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, jeigu jie prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Tai yra, mažieji akcininkai, susidūrę su didžiųjų akcininkų piktnaudžiavimu savo teisėmis, kai toks piktnaudžiavimas pažeidžia jų teises ir/ar įmonės interesus, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais.